formavimo ir pertvarkymo projektaI

Formavimo ir pertvarkymo projektai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai dažniausiai rengiami, kai sklypas dalinamas ar atidalinimas iš bendrosios nuosavybės. Tokiu atveju projektuojami atskiri sklypai ir projektuojami atskiri įvažiavimai, servitutai galimoms naujoms komunikacijoms, nustatomos individualios specialiosios žemės sąlygos. Suprojektuoti nauji objektai po visų derinimo procedūrų ir tvirtinimo, notariniu sandėriu registruojami registrų centre kaip atskiri objektai turinys skirtingus kadastrinius ir unikalius numerius.

Jei bendrasavininkai nori nusistatyti tik vietas, kuriomis naudosis bendrojoje nuosavybėje žemės sklypų formavimo projektas nerengiamas, tačiau galima rengti naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriam taip pat reikalingas notarinis tvirtinimas ir registracija Registrų centre.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai taip pat rengiami priešingam atvejui, kai norima sujungti sklypus į vieną ar perdalinti dalis tarp sklypų (amalgamacija).

Perdalijimo atveju galimas supaprastintas variantas nerengiant formavimo pertvarkymo projekto. Toks atvejis galimas kai perdalijama dalis yra ne didesnė nei: 0,04 ha tarp kitos paskirties sklypų; 0,3 ha tarp žemės ūkio paskirties sklypų; 0,5 ha tarp miškų ūkio paskirties sklypų, jei po pertvarkymo abu sklypai bus didesni nei 5 ha; 1 ha tarp kitos paskirties žemės sklypų, kurie patenka į pramoninių parkų, laisvųjų ekonominių zonų ar Lietuvos Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijas.Reiktų paminėti, kad šiuo būdu perdalijami sklypai turi būti tos pačios paskirties.

Formavimo ir pertvarkymo projektų kaina

PaslaugaKaina Eur
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektasNuo 700
Perdalijimo plano-projekto ir kitų reikiamų dokumentų paruošimas nerengiant formavimo ir pertvarkymo projektoNuo 450

Lentelėje pateikta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto projektavimo (rengimo) minimali kaina

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų kainą lemiantys veiksniai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto kainą iš dalies lemia sklypo dydis (jame esančių naudmenų, komunikacijų, spec. sąlygų kiekis), sklypų skaičius, į kurį dalinamas sklypas (jei dalinama). Dėl šių faktorių didėja projektavimo kaštai ir sudėtingėja derinimo procedūros.
Kadangi kiekvienas sklypas yra unikalus, užsakovų norai dažnu atveju yra skirtingi pasiūlymai teikiami idividualiai įvertinus šiuos ir prieš tai minėtus aspektus.
Bendrą formavimo ir pertvarkymo projekto kainą sudaro ne tik projektavimo darbai, bet ir pasiruošimo projektavimui darbai, taip reiktų įsivertinti darbus po projekto patvirtinimo. Bendra darbų dedamoji būtų: sklypo kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje (jei neatlikti) +sklypo topografinė nuotrauka + projektavimo darbai + naujai suformuotų atskirų sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimas po projekto.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai reikia suformuoti sklypą esamų pastatų, statinių ekploatavimui. Pastatai turi būti tokios būklės, kad būtų galima nustatyti jų paskirtį ir saugiai eksploatuoti.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai taip pat rengiami kai prie esamo sklypo prijungiama įsiterpusi valstybinė žemė ir tik jeigu šios įsiterpusios žemės negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų idnividualiu sklypu .
Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. 

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų prašymų pateikimas ŽPDRIS sistemoje

Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Jei jus domina tik žemės sklypo paskirties pakeitimas ir sklypas nėra dalinamas į daugiau sklypų, tokiu atveju žemės klypo pertvarkymo projektas nereikalingas užtenka kreiptis į savivaldybę su prašymu ir jei šioje teritorijoje pagal bendrąjį savivaldybės planą įmanomas paskirties keitimas jis bus atliktas.

Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo apribojimai

Visi formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal savivaldybės, nacionalinės žemės tarnybos ir kitų derinančių institucijų išduotus projektavimo reikalavimus, kuriuose numatyti minimalūs ir maksimalūs projektuojamų sklypų dydžiai, planai, kuriems neturėtų prieštarauti projektinis sprendinys, susisiekimo reikalavimai ir kt.

Įstatyminiai apribojimai susiję su sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą:

1. Valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis -mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus kai:

1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti;

2) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;

3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;

Aerial top view of a country road through a fir forest in summer rural Finland

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą:

Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Projektavimo reikalavimai nustatyti formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Kada atliekami formavimo ir pertvarkymo projektai

Norint sklypus dalinti, atidalinti, sujungi, perdalinti

Formuojant žemės sklypus esamiems pastatams,statiniams eksploatuoti

Prijungiant prie esamo sklypo įsiterpusią žemę, kurios negalima suformuoti kaip atskiro sklypo

Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui reikalingi dokumentai:

Žemės kadastrinių matavimų atliktų LKS 94 sistemoje planas;

Sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas leidžiantis įsigyti įsiterpusią žemę (tik jei planuojate įsigyti įsiterpusį sklypą sodų teritorijoje)

Jei sklypui nustatyta hipoteka reikalingas kreditoriaus sutikimas, jei areštas – anstolio sutikimas

Numerio suteikto elektroninėje paslaugoje ŽPDRIS užpildžius prašymą video dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų išdavimo: Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų prašymų pateikimas ŽPDRIS sistemoje (video vadovas).

Jei yra pastatų – pastatų išdėstymo schema -planas

Topografinė nuotrauka

Formavimo ir pertvarkymo projektų paslaugos atlikimo terminas 5-12 mėn

Sužinokite Jus dominančių paslaugų kainą ar kitą informaciją

Visi laukeliai, pažymėti *, yra privalomi

Taupykite laiką – sutartis pasirašinėkite nuotoliniu būdu arba pasirinkite paslaugų užsakymą gavus išankstines sąskaitas.

Paslaugos

Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.
Profesionaliai su tam skirta geodezine įranga galime atstatyti sunaikintus riboženklius arba nužymėti projektinius sprendinius.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai – tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais.
Pastatų kadastriniai matavimai- matavimai, kuriuos gali atlikti tik matininko kvalifikaciją turintys asmenys ir kurių metu nustatomos faktinės pastato, patalpų charakteristikos.
Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs – geodeziniai prietaisai.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai dažniausiai rengiami, kai sklypas dalinamas ar atidalinimas iš bendrosios nuosavybės.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.

Žemės naudojimosi tvarkos planas rengiamas matininko kvalifikaciją turinčio asmens ir gali būti alternatyva sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams.

Servituto nustatymo planas dažniausiai rengiamas tada, kai dėl projektavimo klaidos, matininko ar žemėtvarkos skyriaus klaidos nebuvo nustatytas privažiavimo prie sklypo ar inžinerinių komunikacijų servitutas.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai dažnai rengiami ir naudmenų pakeitimui – miško įveisimui žemės ūkio paskirties žemėje.
Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas.
Tai tokie geodeziniai matavimai, kurių metu yra parengiamas užbaigto statinio, inžinerinės komunikacijos tikslus planas – išpildomoji geodezinė nuotrauka.

Sklypo padalijimas – paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės. Esant galimybei keičiama žemės sklypo paskirtis.